Romos Katalikų Bažnyčios kongregacija
TITULINIS arrow APIE MUS arrow Keli dokumentai iš Brolijos veiklos Lietuvoje istorijos
Keli dokumentai iš Brolijos veiklos Lietuvoje istorijos Spausdinti El. paštas
2006 07 29
Kun. Markus Heggenberger
Raportas apie kelionę į Lietuvą 1991 10 23 – 10 30.
[Versta iš vokiečių k.]
 
Šios kelionės imtasi paskatinus gerbiamam generaliniam vyresniajam [kun. Franzui Schmidbergeriui], kuris gyvai domisi religine situacija tariamai išvaduotose Rytų šalyse. Lietuvos gyventojai yra 80% katalikai. Šalyje yra 3 milijonai gyventojų. Politiškai Lietuva priklauso Rusijai, tačiau jos nepriklausomybė yra daugumos šalių pripažinta, taip pat ir Sovietų Sąjungos. [...] Lietuviai atkakliai kovojo už savo tikėjimą prieš komunistus. Viena žymiausių asmenybių yra Nijolė Sadūnaitė, kuri dabar gyvena Vilniuje ir dirba Caritui. [...]
Per vieną iš mūsų tikinčiųjų buvo užmegztas kontaktas su vienu vyskupu Kaune [vysk. Vl. Michelevičiumi], kuris buvo tikrai nusiteikęs mus priimti ir pasikviesti Šv. Pijaus X kunigų brolijos kunigą. Todėl aš ir ėmiausi šios kelionės. Šis vyskupas buvo, kaip vėliau išaiškėjo, Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretorius. Jis yra ir dešinioji kardinolo Sladkevičiaus ranka (jis, tarp kitko, priėmė mane Kauno vyskupijos ordinariate ir išdėstė man savo susirūpinimą dėl iš Vakarų ateinančio „naujo vėjo“). Kauno vyskupijos ordinariatas yra šalia seminarijos (kur aš buvau apgyvendintas) ir netoli katedros. Anksčiau šis vyskupas buvo Kauno seminarijos rektoriumi.
Susitikimas buvo labai malonus ir nuoširdus. Vyskupas su savo kancleriu, kuris vairavo, atvyko į aerouostą ir mane labai draugiškai pasitiko. Jis gerai kalba vokiškai. Greitai tapo aišku, kad jis šią kelionę interpretavo labiau kaip turistinę, o ne religinę. Jis tikrai žinojo, kad aš esu mons. Lefebvre‘o kunigas, bet vos tik pokalbis ateidavo prie šio klausimo, jis pakeisdavo temą.
Per 6 dienas, kurias praleidau Kauno seminarijoje, aš susipažinau su keletu kunigų. Aš valgydavau kartu su seminarijos profesoriais, kurie mane gerai priėmė. [...] Kai seminarijos rektorius [kun. Algis Baniulis] sužinojo, kad esu mons. Lefebvre‘o kunigas, tarė: „Tai geriau, nei liberalas“. Tai man papasakojo vienas iš dviejų dvasios vadovų, su kuriuo aš daug kalbėjausi apie krizę Bažnyčioje – paprasčiausiai dėl to, kad jis labai gerai kalbėjo vokiškai. Šv. Mišias aš kiekvieną dieną celebruodavau katedroje, keli žingsniai nuo seminarijos, ant mažo šoninio altoriaus kairėje pusėje. Faktas, kad Mišios buvo laikomos senosiomis apeigomis, negalėjo likti nepastebėtas kunigų, kurie mano Mišių metu praeidavo pro šalį ar buvo klausykloje šalimais. Bet tai buvo priimtina. Aš sužinojau, jog buvo klausinėjama, kodėl tas jaunas kunigas celebruoja Mišias senosiomis apeigomis, bet tai buvo daugiau iš smalsumo, nei iš religinio įsitikinimo.
Problema čia yra ta, kad visiškai nesuvokiamas pavojus, ateinantis iš Bažnyčios vidaus. Niekur nėra liturgijos reformos, kuri dabar visuotinai įvesta, kritikos. Dar visai neseniai priešais tikinčiuosius buvo pastatyti stalai, tačiau vis dėlto nebuvo prieita iki to, kad tikintiesiems imtų dalinti Komuniją į rankas.
Trumpai tariant: Lietuvos Bažnyčia pasirodo kaip (vis dar!) konservatyvi, kaip kai kuriais atžvilgiais ikisusirinkiminė. Pvz., seminaristai sekmadieniais ir švenčių proga dėvi sutanas. Kunigai visuomet dėvi clergyman, o sutaną – bent celebruodami. Bet klausi savęs, kiek laiko reikės šiai Bažnyčiai, kad pasiektų Vakarų lygį. Išties, laiko skirtumas yra maždaug trisdešimt metų. Tačiau ten nėra jokios Susirinkimo kritikos, yra paklusnumas ir vienybė su popiežiumi – jokių kitokių minčių!
Todėl esame priversti konstatuoti, kad Lietuvos Bažnyčios „anšliuso“ [prie „susirinkiminės Bažnyčios“] pagrindai yra gerai paruošti. Patys žmonės visai nėra modernistai. Bet jie daro viską kartu su viešpataujančia tvarka, bent jau aš neatradau nė vieno antimodernistinio pasipriešinimo ženklo.
 
Kęstutis Smilgevičius
Laiškas Šv. Pijaus X brolijos generaliniam vyresniajam, kviečiant Broliją dirbti Lietuvoje
[Versta iš anglų k.]
 
Ketvirtadienis, [1994 m.] sausio 20 d.
Gerbiamas Tėve Schmidbergeri,
 
Pirmiausiai leiskite man prisistatyti. Mano vardas Kęstutis Smilgevičius, aš rašau šį laišką mažos jaunų lietuvių (daugiausia 21–26 m. amžiaus) grupės vardu. Mes rūpinamės katalikų Tradicijos išsaugojimu.
Mes daug girdėjome apie Jūsų veiklą ir apie garbingojo arkivyskupo Marcelio Lefebvre‘o veikimą. Šv. Pijaus X brolija atlieka labai svarbų darbą, ir mes norime ateityje jame dalyvauti. Aš tikrai suprantu, koks užimtas Jūs turėtumėte būti, Tėve.
Čia, Lietuvoje, II Vatikano vaisiai dar tik pasirodo – stalai vietoj altorių, šventoji Komunija žmonėms duodama stovint, o ne klūpint, ir t. t. Tačiau apskritai, žinoma, modernizmo sekėjai čia yra mažiau drąsūs nei Vakaruose. Visa tai turėdami omenyje, mes manome, kad nėra per anksti ieškoti galimybės laikyti čia visų laikų Mišias (pradžioje gal būt bent kartą per metus). Kita vertus, turiu pripažinti, čia yra labai mažai tokių, kurie šiuo metu domisi Tradicija (nuo 10 iki 15 žmonių), bet „Kristus pradėjo su dvylika, todėl neturime jaustis blogai, kad mūsų tiek mažai...“, kaip sakė arkivyskupas Lefebvre‘as. Todėl tikiuosi, kad tai nebus kliūtis. Taigi, ar galime turėti viltį pamatyti tradicionalistą kunigą Vilniuje kada nors šiais metais? Jei taip, ką turime daryti, kad padarytume šį vizitą galimu? Būsiu Jums labai dėkingas už atsakymą.
Telaimina Dievas Jus, Tėve, ir Jūsų misiją.
 
Jūsų
Kęstutis Smilgevičius
 
Mons. Camille Perl
Laiškas dėl seminaristo Edmundo Naujokaičio jo tėvui Z. Naujokaičiui
[Versta iš anglų k.]
 
PONTIFICIA COMMISSIO
„ECCLESIA DEI“
N. 167/96
Roma, 1996 m. gruodžio 6 d.
P. Zigmui Naujokaičiui [...]
 
Gerbiamas p. Naujokaiti,
 
Dėkui už Jūsų laišką [...].
Mes apgailestaujame dėl tos sunkios padėties, kurioje esate ir kuri į Jūsų šeimą atneša skausmą iš tos žaizdos, dėl kurios dabar kenčia Bažnyčia – rezultato neleistinų vyskupų šventimų, kuriuos suteikė velionis arkivyskupas Marcelis Lefebvre‘as, ir jo nesutikimo siekti susitaikymo su Šventuoju Sostu. Jūsų klausimai atrodo paprasti, bet juos reikia atidžiai paaiškinti.
1. Yra aišku, kad vyskupai, kurie buvo konsekruoti velionio arkivyskupo Lefebvre‘o yra ekskomunikuoti. Dėl Šv. Pijaus X brolijos kunigų Bažnyčia kol kas nepadarė autoritetingo pareiškimo. Aišku, kad jie suspenduoti, tai yra Bažnyčios įstatymas draudžia jiems celebruoti Mišias ir sakramentus dėl jų nereguliarių (neteisėtų) šventimų.
2. Tikintieji, kurie dalyvauja Mišiose, celebruojamose Šv. Pijaus X brolijos kunigų, nėra būtinai ekskomunikuoti. Tačiau savo motu proprio „Ecclesia Dei“ mūsų Šventasis Tėvas įspėjo dėl pavojaus „formaliai laikytis schizmos“, kuri yra „sunkus nusižengimas prieš Dievą ir užsitraukia ekskomunikos bausmę, nustatytą Bažnyčios įstatyme“ (Ecclesia Dei, 5, c). Tai galioja tiek kunigams, tiek tikintiesiems.
3. Mes nuolatos primygtinai patariame nedalyvauti Šv. Pijaus X brolijos Mišiose, rekolekcijose ir t. t. Nors tiesa, kad dalyvavimas Mišiose ir sakramentuose Šv. Pijaus X brolijos koplyčiose savyje dar nesudaro „formalaus schizmos laikymosi“, bet toks laikymasis gali po kurio laiko atsirasti, kadangi lėtai perimamas mentalitetas, kuris atsiskiria nuo Vyriausiojo Pontifiko mokymo. [...]
Dabar, atsakant į Jūsų klausimą: Jūsų sūnus nėra automatiškai ekskomunikuotas dėl to, kad yra seminaristas Zaitzkofene, bet jeigu jis bus įšventintas vieno iš Šv. Pijaus X brolijos vyskupų, jis bus automatiškai suspenduotas nuo kunigiškų funkcijų atlikimo Katalikų Bažnyčioje su visomis to pasekmėmis. Melskimės, kad jis suvoktų savo padėties rimtumą. Vokietijoje dar yra viena seminarija, kuriai leista naudotis visomis liturginėmis knygomis, galiojusiomis Bažnyčioje 1962 metais, kuri yra visiškai pavaldi Bažnyčios autoritetui – Šv. Petro kunigų brolijos seminarija Wigratzbade. Jeigu jis paliktų Šv. Pijaus X broliją, būtų gera galimybė jam įstoti į seminariją Wigratzbade.
Dėl platesnio klausimo apie Šv. Pijaus X brolijos susitaikymą su Katalikų Bažnyčia: tik vienas Viešpats gali duoti tikrą atsakymą. Žmogiškai kalbant, šiuo metu susitaikymo perspektyvos neatrodo labai pozityvios, bet niekuomet neturime prarasti vilties. [...]
 
Nuoširdžiai Jūsų Kristuje
Mons. Camille Perl
Sekretorius
 
Ses. Vanda Kučytė
Trumpa „Jėzaus Kristaus Kančios ir Prisikėlimo“ kongregacijos, pradėtos Jo Eminencijos kardinolo V. Sladkevičiaus, istorija
[Versta iš anglų k.]
 
1994 metais dar konservatyvioje Lietuvos Bažnyčioje tapo vis labiau matomos Vatikano II Susirinkimo reformos. Todėl aš palikau Šv. Kazimiero seserų vienuolyną, prižiūrimą reformuotos Bažnyčios, ir ėmiau ieškoti tradicinių vienuolynų (žr. CV).
Po nesėkmingų paieškų, 1998 metų pradžioje, viena sesuo iš „Jėzaus Širdies“ vienuolijos ir aš nutarėme suburti konservatyvias seseris į tradicinį vienuolyną, kuris būtų ypatingai pasišventęs Viešpaties Kančios garbinimui. Tam reikėjo Lietuvos vyskupo, remiančio tradiciją, pagalbos. Su šia idėja aš kreipiausi į Vatikano nuncijų Lietuvoje (žr. pridėtą pasiūlymo projektą). Jis parėmė mūsų planą ir nukreipė mus pas vyskupą J. Borutą (Vilniaus diecezija), kuris buvo atsakingas už visus vienuolinio gyvenimo klausimus.
Vyskupui J. Borutai nepatiko konservatyvios kongregacijos idėja, nes ji nederanti su Bažnyčios atsinaujinimo vizija. Tuomet aš kreipiausi į vyskupą J. Tunaitį, kuris į šį projektą pažvelgė teigiamai, bet negalėjo padėti praktiškai.
Mano gimtinės [Panevėžio r.] vyskupas J. Preikšas buvo palankus mūsų idėjai ir pažadėjo paramą, bet neturėjo galimybių padėti.
Tais pačiais metais, žinodamos jo konservatyvias pažiūras, mes kreipėmės į Jo Eminenciją kardinolą V. Sladkevičių. Iš pradžių kardinolas, nematydamas perspektyvų tokiai minčiai, nebuvo palankus mūsų projektui. Tačiau mes ir toliau kalbėjomės su juo apie padėtį Bažnyčioje ir diskutavome apie galimybes mums realizuoti savo pašaukimą. Galiausiai Jo Eminencija kardinolas V. Sladkevičius sutiko. Jis redagavo mūsų Regulos ir Konstitucijų projektus bei pataisė pavadinimą: „Jėzaus Kristaus Kančios ir Prisikėlimo“ kongregacija. Tuo tarpu prie mūsų prisidėjo dar trys seserys iš įvairių kongregacijų.
1999 kovo 19 d. mes, penkios seserys, davėme vienerių metų įžadus privačioje Jo Eminencijos kardinolo koplyčioje Valančiaus gatvėje Kaune, dalyvaujant monsinjorui V. Jalinskui ir keliems pasauliečiams. (Įžadų liudijimas pridedamas.)
Neturėdamos galimybės gyventi bendruomeniškai, mes gyvenome atskirai be vienuolių abitų, vykdydamos Regulą privačiai. Mes susitikdavome su kardinolu įvairių religinių švenčių proga ir gavome daug patarimų dvasiniais klausimais. Jo Eminencija tapo mūsų dvasiniu vadovu.
1999 gruodžio 26 d. mes, keturios seserys (viena sesuo pasitraukė), davėme amžinuosius įžadus toje pačioje Jo Eminencijos kardinolo koplyčioje, dalyvaujant monsinjorui V. Jalinskui ir grupei pasauliečių. Aš gavau vienuolinį vardą Jėzaus Kančios ir Prisikėlimo Marija Magdalena, taip pat vienuolės žiedą. (Įžadų liudijimas pridedamas.)
Kai Šv. Pijaus X brolijos kunigai pradėjo celebruoti Mišias Kaune, aš visuomet dalyvaudavau su Jo Eminencijos sutikimu. Tačiau blogėjant jo sveikatai, Jo Eminencija mums patarė ieškoti galimybių tęsti mūsų veiklą Brolijos globoje. Tačiau Brolijos kunigai atvykdavo labai retai ir vargiai galėjo mums padėti.
2000 gegužės 28 d. Jo Eminencija kardinolas V. Sladkevičius mirė. Po jo mirties mes ieškojome naujo vadovo, bet nesėkmingai, o Brolijos kunigai vis dar atvykdavo retai.
2001 m. pradžioje mes parašėme į Kančios seserų kongregacijos centrą Romoje ir ėmėme bendrauti. Šios kongregacijos atstovės atvyko į Lietuvą 2002 m. vasarą ir sutiko įkurti namus Lietuvoje, taip pat pripažinti mūsų amžinuosius įžadus ir tęsti kardinolo pradėtą darbą.
Šv. Pijaus X brolija pradėjo nuolatinį darbą Lietuvoje 2003 metais. Aš kreipiausi į jos kunigus, kurie pažadėjo padėti. Tuomet, atsisakiusi plano kurti mūsų kongregaciją su Kančios seserimis ir oficialaus susitikimo su tos kongregacijos generaline vyresniąja Romoje, aš išvykau į [Brolijos] prioratą Varšuvoje. Kitos trys seserys nutarė likti su Kančios seserimis.
Toliau ieškodama galimybių tradiciškai įgyvendinti savo vienuolinį pašaukimą ir tęsti Jo Eminencijos kardinolo pradėtą darbą, aš nuolankiai kreipiuosi į Šv. Pijaus X broliją ir prašau pagalbos.
 
[2003 m. kovas]
 
Priedas: amžinųjų įžadų liudijimas (kalba netaisyta)
 
Jubiliejiniai amžinieji Įžadai Švnč. Trejybei
 
Du tūkstantųjų metų nuo Kristaus gimimo, Didžiojo Jubiliejaus proga, Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos, Šv. Juozapo ir visų Šventųjų Akyvaizdoje, Šv. Dvasios vedama, iš meilės Dievu
„Jėzaus Kristaus ir Prisikėlimo“ kongregacijos sesuo
Jėzaus kančios ir Prisikėlimo Marija Magdelena visam gyvenimui pasižadu: laikytis Regulos ir gyventi skaistume, neturte ir klusnume.
 
[ranka rašyta:] Dievo palaima telydi visus Jūsų gyvenimo žingsnius
+ Vinc. Kard. Sladkevičius
 
1999.12.26
 
Subscriptionem Vinc. Card. Sladkevičius Testificor
[parašas, antspaudas: VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA, ARCHIDIOECESIS VILNENSIS]
Ep. J. TUNAITIS
Vicarius Generalis
2003.05.12
 
Copia vera – mons. [parašas, antspaudas: CURIA METROPOLITANA VILNENSIS]
Notarius Curiae
KONTAKTAI
PAREMKITE MUS
PAMALDŲ LAIKAS KAUNE
LITURGINIS KALENDORIUS
FSSPX on YouTube
 
 
 
      
 
 
 
      
 
 
 
    
 
 
 
 
    
 
 
 
 
    
 
 
 
 
   
 


 
   
   
 
   
 
           Daugiau...
 
 
     
 
© VšĮ „Laetitia”, 2006Dipolis