Romos Katalikų Bažnyčios kongregacija
TITULINIS arrow MŪSŲ ŽURNALAI arrow Numeris 4. 1998-10 arrow Kun. Karl Stehlin, Antrasis laiškas Rožančiaus kryžiaus žygio dalyviams
Kun. Karl Stehlin, Antrasis laiškas Rožančiaus kryžiaus žygio dalyviams Spausdinti El. paštas
2006 08 03
Brangieji Rožančiaus Dievo Motinos kryžiaus žygio dalyviai!
 
Leiskite man šiame laiške apmąstyti šešias intencijas, kuriomis kiekvieną dieną kalbame vieną ar kelias Rožančiaus paslaptis. Pati pirmoji intencija – kad Kristus karaliautų visose visuomenės gyvenimo srityse. Jau girdžiu pašaipiai komentuojančius balsus: „Svajotojų saujelė, atitrūkusi nuo realybės! Juk jie dar gyvena viduramžiais! Kaip galima demokratijos epochoje dar kalbėti apie karalystę? Kaip galima pliuralistiniame pasaulyje, kuriame galima tikėti į ką tik nori, primesti kažkokią vieną religiją, kažkokį visuotinį karalių? Toks kalbėjimas apskritai prieštarauja žmogaus teisėms. Užuot vienijęs pasaulį taikoje, kalbėjimas apie Kristų Karalių tik žadina senus priešiškumus, veda į religinius karus ir diskriminaciją!“ Į tai yra tik vienas atsakymas: Kristaus Karalystės idėją galima suprasti tik tada, kai tikima, kad yra vienintelis tikras Dievas, vienas Švenčiausioje Trejybėje, nuo kurio viskas priklauso, kuriam viskas priklauso, kuris yra Valdovas ir Karalius. Modernistų priešinimasis Kristaus Karalystei kaipo nesiderinančiai su religijų laisve ir ekumenizmu (kuriuos skelbia II Vatikanas), įrodo tik tai, kad jie prarado tikėjimą, kad jau neįstengia atskirti tiesos nuo klaidos, kad Dievas jiems yra kažkokia abstrakcija, galbūt dar pasaulio architektas, bet kuris jau nebėra vienintelis Dievas, Kristus su Tėvu ir Šv. Dvasia.
Dabar yra įprasta vardan taikos žemėje atmesti Kristų Karalių, nors Jis yra vienintelė tikra taika. Vietoje to, kad gyvenimas, istorija, pasaulis, taika būtų statoma ant tvirto pamato – vienatinio viso gyvenimo, istorijos, pasaulio, taikos ir visa ko Viešpaties, bandoma įrengti žemėje apgaulingą, dirbtinį, iliuzinį rojų, pagristą žmogaus verte, laisve ir teisėmis. Būtent čia išsiskiria dvi skirtingos dvasios, būtent čia ir glūdi giliausias skirtumas tarp Tradicijos ir modernizmo. Tradicinio katalikų tikėjimo centre yra karališkas Dievo viešpatavimas, visiška žmogaus priklausomybė nuo JO, žmogaus tikslas – JO nuostabi amžinoji tobulybė. Modernizmas centre pastato žmogaus vertę, jo laisvę ir nepriklausomybę, o jo tikslas – kaip galima didesnė laimė žemėje. Taigi Rožančiaus kryžiaus žygis yra aiškus dabartinio ekumenizmo ir personalizmo, skelbiamo beveik iš visų pasaulio sakyklų, atmetimas.
Tačiau yra dar ir kita žmonių grupė – tvarkingi tikintys katalikai. Jie pripažįsta Kristaus Karalystę, myli jį ir trokšta Jam tarnauti. Tačiau jie kalba taip pat: būkime realistais! Visuotinės Kristaus Karalystės idealas dabar yra nebeįgyvendinama svajonė! Tokiais laikais, kai Kristaus Karalystė turbūt jau niekur nebepripažįstama, ar nėra lazdos perlenkimas melstis už Jo viešpatavimą visose gyvenimo srityse? Ar tai neveda tikinčiųjų į iliuzijų pasaulį, kuriame jiems gresia pavojus palūžti sunkios kasdienybės akivaizdoje? Ar ne geriau apsiriboti kokia nors viena veikimo sritimi, pavyzdžiui, kad tradicinės Mišios vėl būtų visur leistos, o visus likusius punktus palikti nuošalyje?
Tokia nuostata yra daug saugesnė nei pirmoji, nes ji skamba gana pamaldžiai ir remiasi realia dabartinio pasaulio, kuris faktiškai elgiasi taip, tarsi Dievo nebūtų, situacija. Ji dėl to yra tokia apgaulinga, kad yra paremta grynai natūralia patirtimi, grynai žmogišku dabartinės situacijos ir istorijos suvokimu bei vertinimu.
Bet ar pats Kristus nepranašavo, kad ateis tokie laikai Bažnyčiai? Argi nėra Apokalipsės ir daugelio šv. Pauliaus laiškų, kurie rašo apie Antikristą, apie nedorybės paslaptį, apie persekiojimus ir erezijas? O gal nebegalioja tiesa, kad Kristus yra visų gamtinių ir antgamtinių kūrinių Karalius? Jeigu 95% žmonių manytų, kad nėra Saulės ar nuo to Saulė nustotų egzistuoti? Taigi matote, kaip be galo svarbu yra ištverti ir toliau tikėti, kad Kristus turi visur karaliauti, nes:
1) Kristus savo esme yra Karalius, ir turime pripažinti Jo karaliavimą, netgi jeigu visas pasaulis jau tuo nebetiki,
2) Kristus yra visų savo priešų nugalėtojas ir apreikš savo pergalę viešai, tačiau turime paruošti tą pergalę nesusilpnėjusiu tikėjimu, pavyzdžiu ir ištikimybe iki pat galo,
3) Kristaus visuotinio viešpatavimo atsižadėjimas yra nuodėmė prieš tikėjimą Juo, nuodėmė prieš viltį Jo pergale, nuodėmė prieš meilę Dievui, nes jo atsižadant, pripažįstama (teoriškai ar praktiškai), kad JAM nėra vietos toje ar kitoje institucijoje.
Dėl viso to ši pirmoji intencija yra svarbiausia, ji yra visų mūsų Rožančiaus kryžiaus žygio intencijų pagrindas ir tikslas. Melskitės už tai!
 
„Kasdieną melskitės Rožančių!“ (Dievo Motina visų Fatimos apsireiškimų metu)
Šlovė Nekaltajai Marijai!
Kun. Karl Stehlin
 
Pranešimas apie įsijungimą į Šv. Pijaus X kunigų brolijos paskelbtą Rožančiaus kryžiaus žygį
 
Aš........................ (vardas ir pavardė), gyvenantis................... (pašto kodas, adresas, telefonas), pranešu, kad dalyvausiu Šv. Pijaus X kunigų brolijos rengiamame Rožančiaus kryžiaus žygyje.
 
Pasižadu kasdieną sukalbėti mažiausiai vieną Rožančiaus paslaptį bei maldą „Tavo apgynimo šaukiamės“ šiomis intencijomis:
1. Kad Kristus vėl karaliautų visose visuomenės gyvenimo srityse.
2. Kad Lietuvos žmonės grįžtų prie apaštališkosios Tradicijos ir tradicinių šv. Mišių.
3. Kad Nekaltoji Marijos Širdis triumfuotų prieš visas erezijas, skelbiamas Lietuvoje.
4. Už Lietuvos šeimų šventumą.
5. Už jaunimo atsivertimą.
6. Už kunigų ir brolių bei seserų vienuolių šventumą.
 
AD 1998 metų...................(mėnuo)...................(diena).
KONTAKTAI
PAREMKITE MUS
PAMALDŲ LAIKAS KAUNE
LITURGINIS KALENDORIUS
FSSPX on YouTube
 
 
 
      
 
 
 
      
 
 
 
    
 
 
 
 
    
 
 
 
 
    
 
 
 
 
   
 


 
   
   
 
   
 
           Daugiau...
 
 
     
 
© VšĮ „Laetitia”, 2006Dipolis