Romos Katalikų Bažnyčios kongregacija
TITULINIS arrow MŪSŲ ŽURNALAI arrow Numeris 4. 1998-10 arrow Šv. Pijaus X brolijos veikla
Šv. Pijaus X brolijos veikla Spausdinti El. paštas
2006 08 03
Pirmajame „Pulkim ant kelių“ numeryje trumpai pristatėme Šv. Pijaus X broliją, jos įkūrėją – arkivysk. Marcelį Lefeobvre‘ą ir Brolijos atsiradimo priežastis. 28 Brolijos egzistavimo metus galima apibūdinti vienu sakiniu: Tradicijos Bažnyčioje tąsa. Dievo Apvaizda norėjo, kad, nepaisant šmeižto, persekiojimų ir blogos bažnytinės vyresnybės valios, mūsų veikla per trumpą laiką atneštų tokių gausių vaisių. Taigi, trokštame supažindinti jus su Brolijos veiklos visame pasaulyje vaisiais: seminarijomis, mokyklomis, rekolekcijų namais, noviciatais, Brolijos namais, misijomis, jaunimo sielovada, maldinėmis kelionėmis, vasaros stovyklomis ir pan.
 
SEMINARIJOS
 
Svarbiausiu Šv. Pijaus X kunigų brolijos tikslu yra seminarijų kūrimas; jos kuriamos tam, kad būtų užtikrinta kunigų formacijos tąsa. Kunigas yra „antrasis Kristus“, Jo žemiškos veiklos tesėjas. Panašiai kaip Kristus, kuris skelbė Evangeliją, atleisdavo nusidėjėliams, gydė ligonius ir atidavė savo gyvenimą aukoje ant kryžiaus, taip ir kunigas turi skelbti Evangeliją, atleisti nusidėjėliams Atgailos sakramentu bei rodyti sieloms kelią į dangų. Tačiau svarbiausias kunigo gyvenimo uždavinys, yra kryžiaus Aukos tęsimas, aukojant šv. Mišių auką.
Kad gerai pasiruoštų tų šventų pareigų atlikimui, būsimieji kunigai praleidžia šešis metus seminarijoje, kur susikaupime atsiduoda maldai ir mokslui. Jie kasdieną drauge dalyvauja šv. Mišiose, kalba kai kurias brevijoriaus valandas ir rožančių. Rytinis apmąstymas, kasmėnesinės vienadienės bei kasmetinės septynių dienų (t. y. trunkančios savaitę) rekolekcijos užtikrina tvirtą dvasingumą ir vidinį gyvenimą. Ši kunigų formacija remiasi ratio fundamentalis (kunigų rengimą reguliuojančiais nuostatais), kuriuos 1970 m. sausio 6 d. išleido Katalikų seminarijų ir universitetų reikalų kongregacija. Pagal tuos nuostatus, mokymasis seminarijose remiasi philosophia perennis ir šv. Tomo Akviniečio teologija. Be to, būsimieji kunigai įgyja gilų Šv. Rašto, Bažnyčios Mokytojų ir Bažnyčios magisteriumo pažinimą, o taip pat bažnytinio giedojimo ir liturginių ceremonijų pagrindus; visa tai tam, kad jie ateityje galėtų vertai aukoti Švenčiausiąją Auką. Šv. Pijaus X brolijoje šiuo metu yra maždaug 230 seminaristų, susibūrusių šešiose tarptautinėse seminarijose, tarp kurių svarbiausia yra Šv. Pijaus X seminarija Econe (Šveicarija). Ši vieta yra mūsų veiklos lopšys – čia buvo įšventinta daugybė kunigų ir yra mūsų įkūrėjo – arkivysk. Marcelio Lefebvre‘o – kapas. Čia kiekvienais metais, birželio 29 d., per apaštalų Petro ir Pauliaus šventę, į kunigų šventimų iškilmes susiburia daugiau kaip 4000 tikinčiųjų. Kita seminarija, pavadinta Švenčiausiosios Viešpaties Jėzaus Širdies vardu, yra Zaitzkofene, Bavarijoje (Pietų Vokietijoje). Pašaukimams iš Amerikos buvo atidarytos Šv. Tomo Akviniečio seminarija Winona‘oje, Jungtinėse Valstijose, bei Švenčiausiosios Mergelės Marijos Bendraarpirkėjos (Coredemptrix) seminarija La Reja‘oje (Argentinoje). Prie to dar reikia pridurti prancūzų Šv. Arso Klebono seminariją Flavigny ir australų Šv. Kryžiaus seminariją Goulburne.
 
MOKYKLOS
 
Mūsų mokyklų tikslas yra ugdyti įsitikinusius katalikus, sugebančius gyventi tikėjimu ir jį išpažinti pasauliui, viešai atmetančiam Dievo ir Jo Bažnyčios teises. Kad šį tikslą pasiektume, stengiamės vadovautis Bažnyčios mokymu apie švietimą, išdėstytu Pijaus XI enciklikoje Divini illius magistri (ji paskelbta 1929 m. gruodžio 31 d.), kurioje popiežius moko: „Privalome niekada neužmiršti, kad ugdymo tikslas yra visas žmogus, natūrali dvasios ir kūno vienybė su visais gabumais, prigimtiniais ir antgamtiniais... Taip pat dėl to visame mokyme ir mokyklos struktūroje (mokytojuose, reglamente, vadovėliuose), visuose jo lygiuose turi vyrauti krikščioniška dvasia taip, kad religija tikrai butų viso ugdymo pagrindu ir apvainikavimu“.
Vaikas, negavęs tikrai krikščioniško auklėjimo, rizikuoja tapti dvasinio sugedimo auka visam gyvenimui. Tai yra daugybės nelaimių priežastis šiuolaikinio jaunimo tarpe, kuris, nusivylęs bevaisiu materialistinio auklėjimo modeliu, ieško laimės narkotikuose, nusikaltimuose ar fanatiškose sektose.
Mūsų mokyklos yra pripažintos valstybių, kuriose tos mokyklos veikia. Dauguma jų – tai vidurinės mokyklos su internatu. Drauge su mokyklomis, kurias globoja su mumis kartu dirbantys, Tradicijai ištikimi vienuolių ordinai, vien tik Prancūzijoje turime jų daugiau kaip 30, Jungtinėse Valstijose – penkiolika ir po keletą kituose kraštuose, kuriuose veikia Brolija.
 
REKOLEKCIJŲ NAMAI
 
„Daugybės nelaimių priežastimi ir tikra mūsų laikų liga yra atsainumo ir paviršutiniškumo dvasia, kuri išveda žmogų iš tiesos ir doros kelio. Būtent dėl šios priežasties jis vis labiau grimzta į išviršinius dalykus ir nepasotinamą turtų ir malonumų vaikymąsi, kuris jame vis labiau silpnina ir slopina aukštesnių vertybių troškimą. Žmonės taip rūpinasi materialiais ir žemiškais turtais, kad jau daugiau nebesugeba mąstyti apie amžinąją tiesą, Dievo teisę ir netgi apie patį Dievą, iš kurio kyla visa kūrinija. Ta liga yra didelių žmonių giminės kančių priežastis. Dėl to trokštame duoti žmonijai ginklą ir vaistą. Ar galima įsivaizduoti geresnę gydomąją priemonę už paraginimą visiems pamaldžiai susikaupti, dalyvaujant rekolekcijose?“ (Pijus XI, enciklika Mens nostra).
Rekolekcijos – tai ne kas kita, kaip dvasinės pratybos vienumoje. Atskirtas nuo kitų žmonių, rekolekcijų dalyvis keletui dienų atideda į šalį kasdienius rūpesčius ir turi progą tyloje apmąstyti atsakymus į svarbiausius savo gyvenimo klausimus: „Iš kur atėjau ir kur einu? Kuo esu ir dėl ko gyvenu? Kas yra Dievas? Kokią vietą jis užima mano gyvenime? Kokia turėtų, būti Jo vieta mano gyvenime?“ Kiekvienas ieško laimės, o rekolekcijos yra laimės mokykla! Jos sutvarko krikščionio gyvenimą, o neretai padaro tikrų stebuklų širdyje.
Tūkstančiai ištikimų Tradicijai krikščionių atnaujina savo dvasines jėgas, kasmet dalyvaudami rekolekcijose. Daug Brolijos distriktų turi namus, išimtinai skirtus šiam svarbiam renginiui. Prancūzijoje yra net treji rekolekcijų namai, kuriuose ištisus metus rengiamos penkių dienų arba savaitinės rekolekcijos.
 
BROLIŲ NOVICIATAI
 
Šv. Pijaus X brolijos broliai – tai vienuoliai, kurie padaro paprastuosius neturto, skaistumo ir paklusnumo įžadus. Po dvejus metus trunkančios formacijos (postulatas ir noviciatas) seminarijose, broliai padaro iškilmingus įžadus, o po to yra išsiunčiami į įvairius mūsų namus. Brolių pareiga yra padėti kunigams arba fiziškai dirbant, arba perimant dalį apaštališkojo darbo (katekizmas, mokyklos, zakristija ir pan.). Brolijoje šiuo metu yra apie 50 brolių.
 
ŠV. PIJAUS X BROLIJOS SESERYS
 
Šv. Pijaus X brolijos seserų kongregaciją 1974 m. įkūrė arkivysk. Lefebvre‘as ir jo sesuo, motina Marie Gabrielle. Kongregacijos užduotis – padėti kunigams ir bendradarbiauti jų apaštališkoje veikloje. Priemonės, padedančios seserims įgyvendinti šį tikslą: visų pirma – švč. Mišių Auka ir malda, o ypač – kasdieninė valandą trunkanti Švč. Sakramento adoracija. Toliau seka apaštalavimas: mokymas pradinėse mokyklose, katekizmas, sergančiųjų slauga, merginų ir moterų susivienijimų globa, įvairaus pobūdžio darbai namų ūkyje ir parapijose.
Prancūzijoje ypač populiarus yra korespondencinis katekizmas (t. y. katekizmas susirašinėjant), kurį sugalvojo ir leidžia mūsų seserys. Šis katekizmas ypač padeda vaikams iš šeimų, kurios gyvena toli nuo Brolijos namų.
Kongregacijos Globėja yra Sopulingoji Dievo Motina. Dvasiškai dalyvaudamos kryžiaus Aukoje, seserys stengiasi sekti Švč. Mergele Marija. Su Marija ir per Mariją jos stengiasi atskleisti begalinio Viešpaties Jėzaus gailestingumo paslaptį, pasireiškiančią ant Kryžiaus ir ant altoriaus.
Kongregacijai vadovauja Generalinė vyresnioji, kurios pareigas dabar eina motina Maria Juda, o generaliniai namai yra Saint Michel en Brenne (Prancūzijoje).
Kandidatės, kurių amžius neturi viršyti trisdešimties metų, savo formacijos laiką praleidžia noviciatuose. Po šešis mėnesius trunkančio postulato yra gaunamas abitas. Pasibaigus noviciatui, kuris trunka dar dvejus metus, yra padaromi vienuoliški įžadai. Šiuo metu veikia keturi noviciatai, priimantys pašaukimus (Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV ir Argentinoje). Padariusios vienuoliškus įžadus, seserys yra siunčiamos grupelėmis, kuriose yra mažiausiai po tris vienuoles, į Brolijos namus ar mokyklas, taip pat į darbą misijų kraštuose. Dabar Brolijoje yra apie 110 Seserų.
 
BROLIJOS OBLATĖS
 
Seserys oblatės (šiuo metu apie 50) yra tiesiogiai pavaldžios Šv. Pijaus X brolijos Generaliniam vyresniajam. Po metus besitęsiančio postulato ir tiek pat trunkančio noviciato jos atlieka iškilmingą priesaiką, susiejančią seseris oblates su Brolija. Po priesaikos jos nukreipiamos po vieną ar grupelėmis po kelias į darbą Brolijos namuose. Dėka ne tokios griežtos, kaip Brolijos seserų, regulos, oblatės gali geriau pasišvęsti tokiems reikalams kaip korespondencijos vedimas, virtuvė ar kitiems namų ūkio darbams.
 
NAMAI
 
Mūsų namus galima palyginti su mažais vienuolynais, kuriuose Brolijos nariai (kunigai, broliai ir seserys) sukuria dvasiną bendruomenę, kurioje tipiškas parapijinis darbas derinasi su maldos gyvenimu ir studijomis. Juos taip pat galima sulyginti su mažytėmis saulėmis, spinduliuojančiomis šviesą ir tiesą į pasaulį, paskendusį tamsybėse; su saulėmis, kurios traukia sielas prie Jėzaus-Ostijos tabernakulyje, kuris yra gyvenimo namuose centras. Viskas nukreipta į Dievo kultą, šv. Mišias ir Bažnyčios maldą, kaip nusakyta Brolijos Statutuose: „Orientuoti ir įkūnyti kunigišką gyvenimą tame, kas yra giliausia jo būties prasmė (t. y. šv. Mišių auka – vert. past.), kas iš jos plaukia ir kas su ja siejasi“ (2, 2).
Atsižvelgiant į rūpinimąsi liturgijos grožiu, svarbią vietą užima patarnavimas ir bažnytinio giedojimo mokslas. Daugumoje mūsų koplyčių yra scholos, kurios gieda grigališkąjį choralą per šv. Misias sekmadieniais ir šventėmis.
Šv. Pijus X kartodavo, kad „religinis nežinojimas yra didžiausiu mūsų laikų blogis“. Todėl raginame ir skatiname tikinčiuosius, kad jie ne tik rūpintųsi vaikų pasiuntimu į katekizaciją, bet kad ir suaugusieji gilintų religines žinias, dalyvaudami įvairiose konferencijose, rateliuose ir rekolekcijose. Kelis kartus per metus vykstantys jaunų šeimų susitikimai leidžia joms pasidalinti patyrimu ir vertingais patarimais vaikų auklėjimo klausimais.
Brolijos namuose, kurių šiuo metu yra 83 dvidešimt penkiuose pasaulio kraštuose, dirba dauguma iš 353 mūsų kunigų.
 
MISIJOS
 
Brolijos misijos – tai įstaigos, įkurtos misijų kraštuose. Kunigai misijose daugiausiai užsiima atvertimu sielų, kurių dauguma netgi nėra krikštytos ar, mažų mažiausiai, gyvena visiškai nežinodamos tikėjimo tiesų. Čia pirmiausiai kovojama prieš animizmą ir būdingą pagonims amoralumą. Brolijos misijos yra Vidurio Afrikoje, Indijoje ir Filipinuose. Tarp jų svarbiausią vietą užima misija Libreville‘yje (Gabono sostinėje), kur daugiau kaip 1200 vaikų lanko katekizmo pamokas, o kiekvieną sekmadienį į šv. Mišias susirenka daugiau kaip 2000 tikinčiųjų. Šalia to veikia du dideli chorai, daug jaunimo grupių ir kitų susivienijimų.B to, mūsų kunigai aptarnauja keletą koplyčių kitose to krašto dalyse.
 
JAUNIMO SIELOVADA
 
Daugybė žmonių mano, kad Brolijos tikintieji – tai pirmiausiai pagyvenę žmonės. Tačiau tai netiesa! Tebūna įrodymu mūsų darbas su jaunimu. Jis susideda ne tik iš mokyklų steigimo ar katekizacijos, tačiau taip pat iš vadovavimo daugybei jaunimo grupių bei darbo su jomis, vasaros stovyklų rengimo bei kitos veiklos. Vienu svarbiausiu darbo su jaunimu sričių yra Eucharistinis Kryžiaus žygis – religinis 7–15 metų amžiaus vaikų sambūris. Eucharistinio Kryžiaus žygio tikslas yra išugdyti vaikus tikrais katalikais, įskiepijant jų sielose ypatingą pagarbą Švenčiausiajam Sakramentui. Tuo pat metu Kryžiaus žygis formuoja vaiko charakterį, suteikia jam riteriškumo bei paruošia vaiką gyvenimui ir katalikiškai veiklai. Eucharistinis Kryžiaus žygis yra tarytum Katalikų Akcijos „paruošiamoji klasė“. Kaip nurodo pats pavadinimas, Kryžiaus žygis propaguoja kovojančią dvasią, kuri pirmiausia nukrypsta prieš savo „aš“, prieš savo nuodėmes ir klaidas, po to kovoja prieš šėtono viešpatavimą, tam, kad gelbėtų sielas ir laimėtų jas Kristui. Dvasiniu Eucharistinio Kryžiaus žygio ginklu yra šūkis: ,,Melskis, priimk šv. Komuniją, aukokis, būk apaštalu“. Kiekvieną mėnesį Šv. Pijaus X brolijos Generalinis vyresnysis pasiūlo ypatingą intenciją, už kurią vaikai meldžiasi ir aukojasi. Tai dvasinis lobis, kurį Generalinis vyresnysis aukoja kiekvieną mėnesį ta intencija atlaikomų šv. Mišių metu.
Jaunimui nuo 15–25 metų amžiaus įkurtos įvairios jaunimo organizacijos, kurių tikslas yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Karalystės kūrimas visose privataus ir viešo gyvenimo srityse. Kelias į tai veda per maldą ir auką (Rožančių, dvasines pratybas, rekolekcijas...), savišvietą dalyvaujant paskaitose, tačiau visų pirmiausia – per reguliarius susitikimus grupėse.
Jaunimo grupės yra susiskirsčiusios į pogrupius, kurie išsibarstę po visą šalį; šiuose pogrupiuose vyrauja ypatingai draugiška ir šeimyninė atmosfera. Jų vieningumui pasitarnauja bendri susitikimai grupėse, taip pat susitikimai regionų, kraštų bei visos šalies lygyje, maldinės kelionės, bendros vasaros stovyklos. Spaudinių leidimu, savo nuomonės reiškimu spaudoje, paskaitų rengimu, informacinių lapelių dalijimu ir kitomis viešomis akcijomis jos prisideda prie apaštalinės Tradicijos veiklos. MJCF (Mouvement de Jeunesse Catholique de France) organizacijos Prancūzijoje nariais yra daugiau kaip 1000 žmonių, KJB (Katholische Jugendbewegung) vokiškai kalbančiose šalyse vienija daugiau kaip 50 jaunimo grupių, daugelyje kraštų egzistuoja tradiciniai skautų būreliai ir t. t.
Dirbant su jaunimu, kasmet visame pasaulyje organizuojama daugiau kaip 100 vasaros stovyklų. Joms vadovauja mūsų sielovadininkai, kurie rūpinasi, kad tai nebūtų „poilsio nuo tikėjimo“ laikas, tačiau atvirkščiai – laikas, kuomet ne tik sustiprinama draugystė, bet ir ištikimybė tikėjimui. Dvasiniai darbo su jaunimu per atostogas vaisiai – vieni nuostabiausių Brolijos veikloje. Kiekvienais metais daugelis jaunuolių atsiverčia, daug iš jų atskleidžia savyje pašaukimą, tačiau svarbiausia yra tai, kad šie jauni žmonės pasisemia naujų jėgų kovai su priešišku Dievui pasauliu.
 
MALDINĖS KELIONĖS
 
Šv. Pijaus X brolija, Katalikų Bažnyčios kongregacija, gerbia ir myli šventąsias Bažnyčios vietas; Brolija skatina dažnas maldinės keliones į tas vietas. Lurde ir Fatimoje mūsų tikinčiųjų patogumui įrengti maldininkų nakvynės namai. Šalia nesuskaičiuojamų kelionių autobusu į Švenčiausiosios Mergelės apsireiškimo ar kitas gausiai lankomos šventąsias vietas visame pasaulyje, aukštai vertinamos taip pat maldinės kelionės pėsčiomis. Didžiausios Tradicijos kasmetinės maldinės kelionės pėsčiomis metu (ji organizuojama per Sekmines), daugiau kaip 20 tūkst. jaunuolių eina iš Šartro į Paryžių (110 km) ir tuo paliudija savo gyvą tikėjimą, o visam pasauliui parodo, kad Tradicija gyvuoja toliau. Maldininkai iš Lietuvos gali patvirtinti, koks nuostabus ir įkvepiantis yra tas vienintelis tokios rūšies visoje Europoje renginys.
 
(Iš „Zawsze wierni“, 2–4/1994–1995)
KONTAKTAI
PAREMKITE MUS
PAMALDŲ LAIKAS KAUNE
LITURGINIS KALENDORIUS
FSSPX on YouTube
 
 
 
      
 
 
 
      
 
 
 
    
 
 
 
 
    
 
 
 
 
    
 
 
 
 
   
 


 
   
   
 
   
 
           Daugiau...
 
 
     
 
© VšĮ „Laetitia”, 2006Dipolis