Romos Katalikų Bažnyčios kongregacija
TITULINIS arrow BIBLIOTEKA arrow Atsidavimas Dievui arrow Atsidavimas Dievui (LX)
Atsidavimas Dievui (LX) Spausdinti El. paštas
2013 03 23
Tėvas Joseph Schryvers CSsR
 
Šventa ištikimybė pareigai
 
Mano siela! Kovoje tarp atsidavimo ir savimeilės dvasios tu negali būti abejinga stebėtoja. Noriai ar nenoriai, turi joje dalyvauti. „Kas ne su manimi, – sako Jėzus, – tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto“ (Mt 12, 30).

Kas nekariauja Jėzaus pusėje, tas stoja velnio armijon. Kas neišsižada visko, kad pasiaukotų geram reikalui, tas papildo egoistų ir piktojo draugų eiles.

Kiekviena siela atsakinga už kovos rezultatą. Kiekviena prisideda arba prie gėrio, arba prie blogio triumfo.

Šitame mūšyje ne visuomet tik generolai vaidina svarbiausią vaidmenį. Svarbiausias vaidmuo dažniausiai tenka paprastiems kareiviams, sieloms, kurios moka labiausiai mylėti, užmiršti save ir geriausiai užstoti kitus. Šitos sielos laimi puikiausias pergales.

Siela, kuri visiškai atsidavė Išganytojui, yra pavojingiausia pragaro priešė. Siela, kuri rūpinasi tik atlikti savo luomo pareigas, o visa kita palieka Jėzaus žiniai, yra kaip nenugalimas karys, prieš kurį priešiškos galios bejėgės.

Kiek nusidėjėlių atvertė tokios paprastos besiaukojančios sielos, kurios kukliai atlieka meilės pareigą prie ligonių lovos ligoninių palatose! Kiek pergalių laimėjo giliai pamaldi duktė, džiaugsmingai besiaukojanti žmona, savo vaikų gerove besirūpinanti motina!

Kas nesijaudindamas gali prisiminti pavyzdį šv. Monikos, kuri atvertė savo vyrą, o eretiką ir palaidūną sūnų Augustiną padarė šventuoju ir Bažnyčios mokytoju? Kas nesusijaudins skaitydamas mūsų laikais gyvenusios ponios Elzbietos Leseur dienoraštį? Ji aprašo savo pastangas atversti laisvamanį, kuris ją vedė norėdamas padaryti bedieve. Kiek atsidavimo, savęs atsižadėjimo, ašarų ir ypač meilės reikėjo norint laimėti šią sielą! Taip, šita pavyzdinga žmona buvo teisi dažnai sakydama: „Galvoti yra gerai, melstis yra gražiau, bet mylėti yra viskas.“ Taip, meilė yra viskas, nes meilė apima maldą ir pavaduoja mintį.

Meilė yra viskas, nes meilė yra savęs atsižadėjimas, pasiaukojimas. Ir pasiaukojimui niekas negali pasipriešinti. Jis yra vienintelis ginklas, kuriuo visuomet laimima, nes jis yra natūralus ginklas; ir kad būtų galima jį visuomet naudingai naudoti, reikia būti šventam.

Mano siela, argi tavęs nevilioja toks atsidavimo gyvenimas? Argi nėra gražu, argi ne dieviška visuomet užmišti save, visuomet apie save skleisti gerus darbus, visuomet už blogį atsilyginti geru, nelaukiant padėkos ar pagarbos?

Argi nėra antžmogiška, dangiškosios dvasios verta užduotis aukotis už kitus, naudoti savo jėgas ir laiką, savo širdį ir dvasią, kad padėtum kitiems, juos paguostum ir sugrąžintum į gėrio kelią?

Argi nėra didvyriška sudegti Nukryžiuotojo tarnystėje lėtai kaip žvakė, kuri dega ant altoriaus ir kurios vienintelis tikslas yra lėtai sudegti?
Matau valdovus, kurie vadovauja valstybėms, politikus, kurie dirba tautos gerovei, tautas, kurios kovoja dėl pirmenybės pasaulyje ir su laukiniu įniršiu puola viena kitą. Matau žmones, kurie keliauja per šalis ir jūras, kad krautų turtus, kurie išsekina save sunkiu darbu, kad pasiektų garbės.

Bet aš, mano Jėzau, noriu tik vieno: mylėti ir aukotis. Aš mąstau tik apie viena ir trokštu vien tik augti Tavo meilėje, kad galėčiau kuo labiau pasiaukoti. Mano troškimas yra beribis, bet jam svetima pasaulio garbė. Mano širdis yra karalystė, kur Jis nori vadovauti. Aš noriu, kad visos mano mintys ir troškimai priklausytų Tau ir Tau patiktų. Žemėje aš noriu tik mylėti ir skleisti meilės karalystę.
 
KONTAKTAI
PAREMKITE MUS
PAMALDŲ LAIKAS KAUNE
LITURGINIS KALENDORIUS
FSSPX on YouTube
 
 
 
      
 
 
 
      
 
 
 
    
 
 
 
 
    
 
 
 
 
    
 
 
 
 
   
 


 
   
   
 
   
 
           Daugiau...
 
 
     
 
© VšĮ „Laetitia”, 2006Dipolis